- vaikiška
- vai̇̃kiškas, vai̇̃kiška bdv. Vai̇̃kiškas vežimė̃lis.
.
vaikiška
Look at other dictionaries:
vaikiška — statusas T sritis embriologija atitikmenys: lot. infantilis ryšiai: platesnis terminas – sėklidės fazė … Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas
infantilis — vaikiška statusas T sritis embriologija atitikmenys: lot. infantilis ryšiai: platesnis terminas – sėklidės fazė … Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas
galva — galvà sf. (3) 1. kūno dalis: Jis mąstė, galvą rankom pasirėmęs T.Tilv. Kažkas pirštu bakstelėjo Pranui į galvą P.Cvir. Neičiau nei už Levuko... Geriau kišk galvą į tvorą, tegul uodegą varnos lesa Žem. Visi traukia kepures nuo galvų rš. Galvai… … Dictionary of the Lithuanian Language
gėdumas — sm. (1) 1. žr. gėda 1: Tau gėdumą mano atadengiu Sut1. 2. drovumas: Meiliai minėjo jos vaikišką naivumą, jos dorą, jos gėdumą LzP … Dictionary of the Lithuanian Language
kraiglioti — kraiglioti, ioja, iojo tr. J, DŽ, Kp, kraiglioti, ioja, iojo 1. pinti, raizgyti: Kraigliok daržinės sieną žabais Dgl. | refl.: Nasturkos žydi, žirniukai vyniojas, tarp savo virkštelių tarp savę kraigliojas LMD. 2. Kos46 vyti, vynioti (siūlus). 3 … Dictionary of the Lithuanian Language
nuūkimas — 1 nuūkìmas sm. (2) monotoniškas padainavimas: [Folklore] išgirsime ir „giedamą“ vaikišką vaikų dainelių skandavimą, ir reklamų šaukimą, glisandinius nuūkimus pamėgdžiojant gamtos garsus LKXIII213. ūkimas; nuūkimas … Dictionary of the Lithuanian Language
patimpa — patìmpa sf. (1) 1. NdŽ vaikiška lėlė, valdoma virvelėmis, marionetė. 2. scom. NdŽ prk. nesavarankiškas asmuo, nuo kitų priklausantis, kitų veikiamas, valdomas. 3. DŽ viela, einanti nuo stačio stulpo į žemę, kad jis tvirčiau laikytųsi; atotampa:… … Dictionary of the Lithuanian Language
pažaidinti — 1 pažaĩdinti tr. kurį laiką patraukti dėmesį, pasmaginti, padžiuginti: Vaikiška dainelė ne tik priemonė vaiką sudominti, pažaidinti, užmigdyti, bet ir supažindinti su aplinka rš. žaidinti; pažaidinti … Dictionary of the Lithuanian Language
petelis — petẽlis sm. (2) 1. vatos pakištė, įsiūta ties viršutinio drabužio pečiu: Kai labai nuolaidūs pečiai, jei medžiaga neperšviečiama, galima dėti petelius rš. 2. rš medžiagos juostelė, einanti per petį, prilaikanti moterišką ar vaikišką drabužį. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
redelė — ×rẽdelė (vok. dial. Reddel) sf. (1), rėdelė FrnW 1. ppr. pl. Škn, Jnš, Krp vežimo gardis: [Brikas] buvo ant aukštų, net per aukštų tekinių, užstatytas aukštomis, iš visų keturių šonų redelėmis Vaižg. Tas epušies medis būs geras del rẽdelių Pkl … Dictionary of the Lithuanian Language
